ažu

1 ažù (r.) praep., àžu žr. užu. 1. su gen. žymi vietą, už kurios kas yra, darosi: Ažù klojimo pėdžią pastatė Kp. Ažù miško gyvenam Ds. Kas tave pasodino ažù balto stalelio? NS891. 2. su gen. žymi atstumą: Anie kapai arba pilys yra ažu pusmylio nuo Anykščių FrnS179. 3. su gen. žymi daiktą, už kurio imama, laikoma: Paimk sienojį ažù galo ir kelk Kp. Nusitvėrė jam ažu barzdos FrnS177. 4. su gen. žymi asmenį, už kurio ištekama ar išleidžiama: Gal jau žada ažu seno duotie VoL397. 5. su gen., acc. žymi laiko tarpą: Grįšiu àžu (po) metų Brsl. Ejo prašyt veselion ažù (prieš) tris dienas Ds. Tokie yra ažù mūsų amžio pramanyti ziegorius, varganai etc. SPI184. 6. su acc. žymi lyginimą: Kelmas yra didesnis ažu šaką J.Jabl. Duktė aukščiau àžu momą Brsl. 7. su acc. žymi kiekį, vertę, kainą: Ažù rožę šimtelis, až leliją šimtai FrnS168. Ažu tiek parduosiu SD256. 8. su acc. žymi pavadavimą: Tėvas ažù brolį ejo karuominėn in dvidešim penkių metų Ktk. ║ žymi buvimą kuo: Ažù sanitarą dirba Ktk. ║ žymi laikymą kuo: Aš imu tave ažu vyrą brš. Ir tatai turėkit ažu ženklą VlnE9. Ažù gera priimu (nepykstu) SD178. 9. su acc., gen. žymi priežastį: Ažù liūčių liko nepjauta Ktk. Ažu uodų negalima būt miške Imb. Ažu tos karvės galva sopa Brsl. Pamiršau visą ažù vargo Arm. Ir dažnai gaudavo lupimų ažù tos bobos galvos BM27.